Patyčias kentusiam Klaipėdos mokytojui – dar vienas smūgis: atsigauti negali iki šiol

175

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Lietuvą apskriejo Nerijaus Dzingelevičiaus analogų neturėjusi istorija – mokytojo vardą pasisavinę buvę mokiniai internete užgauliojo kitus moksleivius ir mokytojus. Tai patyręs mokytojas metė darbą mokykloje. Vakar jam teko atlaikyti dar vieną smūgį – prokuratūra nusprendė nutraukti tyrimą ir mokinių veiksmus prilygino pokštui.

Savo istoriją Nerijus portalui tv3.lt pasakojo praėjusį lapkritį. Tą kartą mokytojas guodėsi, kad su moksleivių patyčiomis mokytojai susiduria dažnai, tačiau jie negali nieko padaryti ir dažnai bijo bei gėdijasi apie tai kalbėti.

Nerijus tapo mokytojų vilties simboliu, kad pagaliau pavyks atrasti teisybę ir sutramdyti iš jų šaipytis nebijančius mokinius. Taip manė ir pats mokytojas, kai Klaipėdos apygardos prokuratūra atsižvelgė į chemijos mokytojo skunde išdėstytus argumentus ir nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 289 straipsnį – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas.

Nutraukė tyrimą

Tačiau sausio 23 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūra nusprendė nutraukti savo pradėtą tyrimą, nes padaryto nusikaltimo neįžvelgė, o mokinių veiksmai įvardinti, kaip pokštas.

Portalui tv3.lt buvęs mokytojas sakė, jog pedagoginio darbo atsisakė ne tik dėl patyčių, bet ir dėl gimnazijos administracijos neveiksnumo ir švietimo įstatymo netobulumo, nes jie negina mokytojų, atsidūrusių panašiose situacijose. Šiuo metu jis yra bedarbis, lankosi Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo ne švietimo srityje.

Nerijus sako, kad mokiniai, organizavę internetinę ataką, iki šiol neatsiprašė ir net nebandė su mokytoju susisiekti. Be to, kad nepakenktų tyrimui jis nusprendė laikinai atsisakyti socialinių tinklų, kad nesidubliuotų paskyros ir būtų lengviau ištirti internetinę erdvę.

Jis yra įsitikinęs, kad dabartinė situacija leidžia mokiniams laisvai tyčiotis ne tik iš mokinių ir mokytojų, bet ir kitų žmonių.

„Kol toliau bus toleruojamas asmenų nuo 16 metų nebaudžiamumas ir to toleravimas, tik toliau skatins nebaudžiamumą ir tai prives prie visuomenės degradacijos, kada mokytojai mokiniams nebus autoritetas, o mokytojai toliau bus įžeidinėjami ir neturės galimybių apsiginti, kadangi, nors jie ir teikia viešąsias paslaugas, teisėsaugos institucijos toleruoja prieš juos atliekamus neteisėtus asmens garbę ir orumą žeminančius veiksmus.

Galiausiai, niekas nenorės dirbti mokytojais, kas ir sukurs situaciją, kad mūsų visuomenė degraduos. Nematau skirtumo, kuo valstybės politiko, savivaldybės valdininko, policininko statusas, garbė ir orumas yra svarbesnė vertybė nei mokytojo garbė ir orumas, todėl būdamas socialiai atsakingu viešai prabilau apie patyčių problemas atstovaudamas ne tik savo, bet ir visų kitų įžeistų, žeminamų mokytojų interesus“, – sako mokytojas.

Situaciją vadina nesuprantama

Nerijus nurodo, kad pasaulyje yra efektyvių priemonių kovai su patyčiomis, kaip pavyzdį jis pateikia JAV: mokyklose įvestos nuostatos, po kuriomis moksleiviai turi pasirašyti. Tai įgalioja mokyklas „bausti moksleivį už jo veiksmus ne mokyklos teritorijoje, jeigu jie turi įtakos kitam moksleiviui arba neigiamai paveikia kitų mokyklos bendruomenės narių saugumą ir gerovę mokykloje.

„Tie, kurie tyčiojasi iš kitų, turi psichologinių problemų, nes nori pažeminti, aišku, tai priklauso ir nuo šeimoje įdiegtų vertybių. Be to, internetinė platforma suteikia anonimiškumą ir galimybę parašyti tokius komentarus, kokių žmogus negalėtų pasakyti tiesiai į akis. Galbūt tai daroma, nes norima pakelti savo autoritetą, jaustis stipresniu tarp bendraamžių, nes patyčių ataką organizavo ne vienas asmuo, o nepilnamečių gauja.

Šioje situacijoje, kurioje dabar esu, nelinkėčiau niekam pabūti.

Vyr. prokurorė teigė, jog tyrimas pradedamas ir kad prokuratūra išaiškins asmenis, kurie atsakys už atliktus nusižengimas, ir kad prokuratūra patyčių netoleruos jokiomis formomis. Bet dabar prokurorė visiškai neigia vyr. prokurorės išsakytą poziciją. Tikrai kyla daug klausimų, kodėl staiga pasikeitė prokuratūros pozicija ir jie nemato šioje situacijoje jokio nusikaltimo, teigdami, kad tai buvo tik nepilnamečių pokštas.

Negaliu net ir pagalvoti, ką turėjo jausti mokinės, gavusios iš netikros sukurtos „Facebook“ anketos seksualinio priekabiavimo žinutes. Kodėl teisėsauga, mokyklos administracija ir vaikų teisės žinodami, kad tokias žinutės naktį rašė nepilnamečiai savo bendraamžėms, iki šiol nesiėmė jokių priemonių? Man tai nesuprantama ir netoleruotina situacija“, – sako mokytojas.

Skųs prokuratūros sprendimą

Nerijaus advokatas Artūras Andriukaitis naujienų portalui tv3.lt sakė, kad vakar buvo priimtas nutarimas nutraukti iki teisminį tyrimą. Jis per 20 dienų gali būti skundžiamas – tą daryti žada ir nukentėjęs buvęs mokytojas.

„Stebina prokuratūros užimama pozicija. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o po pusantro mėnesio jis buvo nutrauktas. Nežinau, kaip turi jaustis mano klientas, kuris tokiu būdu buvo apšmeižtas, buvo pasisavintas jo vardas ir pavardė.

Buvo daromi kiti baudžiami veiksmai pasisavinus jo vardą, siunčiamos žinutės. Apmaudžiausia tai, kad asmuo, kuris tai padarė yra nustatytas. Ir prokuratūra vis dėlto pati prieš pusantro mėnesio priėmusi nutarimą pradėti tyrimą ir įgyvendinusi mūsų skundo argumentus, kad mano klientas atitinka viešojo administravimo subjekto požymius ir kad prieš jį padaryta nusikalstama veika.

Dabar ta pati prokuratūra po pusantro mėnesio nusprendė nutraukti tyrimą. Man kyla elementarus tyrimas dėl ko vyko tas tyrimas. Dėl akių? Kas padarė įtaką tokiam prokuroro veiksmui, kad iš pradžių jis pripažino tokius požymius, o vėliau nutarė sprendimą viską nutraukti“, – stebisi nukentėjusio mokytojo advokatas.

Jis sako, kad nemato skirtumo tarp chemijos mokytojo, mokyklos direktoriaus ar valdininko, nes mokytojas taip pat teikia viešąsias paslaugas – moko vaikus. Be to, šie vaikų veiksmai sukėlė ir tam tikrus padarinius – Nerijus išėjo iš darbo ir nebegali dirbti mokytoju.

Mokytojas susidūrė su patyčiomis

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2018 metų rudens Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje dirbantis chemijos mokytojas Nerijus Dzingelevičius nusprendė nebetylėti. Mokiniai suorganizavo į jį nukreiptą patyčių ataką, tačiau nei mokyklos administracija, nei policija negali padėti, nes, pasak jų, tai viso labo mokinių nuomonė.

Tačiau mokytojas nusiteikęs karingai: „Dabar jau negaliu sustoti. Manau, kad kažkas dar atsiras ir prabils, nes mokyklose mokytojai kenčia patyčias. Medikai žudosi. Čia yra bomba, kuri gali sprogti, nes mokytojai irgi gali neišlaikyti“, – įsitikinęs jis.

Patyčių ataką mokytojas patyrė beveik prieš mėnesį, per mokinių rudens atostogas. Po jos Nerijus apsirgo ir jau tris savaites yra nedarbingas, tačiau net ir pasveikęs nežada grįžti į mokyklą, nes nemato prasmės grįžti ten, kur nesuvaldoma grupelė vaikų leidžia sau tyčiotis iš mokytojų.

„Matosi, kad valdžia niekina mokytojus, mokiniai niekina mokytojus, mokytojų nevertina ir niekina pati administracija. Kur dėtis vargšams mokytojams?“, – sunerimęs klausia jis.

Laimės paieškos

Nerijus savo, kaip mokytojo, karjerą pradėjo Vilniuje, Baltupių progimnazijoje. Vėliau pradėjo dirbti Vilniaus Šaltinio pagrindinėje mokykloje, kur pirmą kartą susidūrė su sunkesnio elgesio mokiniais. Tačiau likimas susiklostė taip, kad Nerijus su žmona persikėlė į Druskininkus, kur prabėgo jo vaikystė.

„Nusprendėme ieškoti laimės Druskininkuose. Pradėjau dirbti gimnazijoje ir progimnazijoje, nes vis tiek ir miestas mažesnis, ir vaikų yra mažiau. Paskui pamačiau į Druskininkų savivaldybės Leipalingio progimnazijos rengiamą konkursą direktoriaus pavaduotojo ugdymui vietai laimėti.

Man pavyko jį laimėti ir tas pareigas užėmiau 3 metus. Tris metus dirbau vadybinį darbą ir jie man tapo labai svarbūs, kalbant apie šiuo metu vykstančius įvykius“, – pasakoja jis.

Tačiau laimės Druskininkuose rasti nepavyko. Tiek Nerijus, tiek jo žmona yra chemikai. Chemija juos ir suvedė. Žmonos netenkino jos biurokratinis darbas savivaldybėje, be to pasitaikė neeilinis pasiūlymas dirbti Klaipėdoje. Tad jiedu nusprendė rizikuoti ir persikelti gyventi į uostamiestį.

„Kai pradėjau ieškoti darbo, pamačiau, kad chemijos mokytojo ieško Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija. Nusiunčiau savo gyvenimo aprašymą, praėjau atranką ir gavau darbo vietą. Vienintelė problema buvo ta, kad mano mokamos užsienio kalbos yra rusų ir anglų, o mokykloje sustiprinta vokiečių kalba. Bet tai nebuvo didelė bėda – už savo pinigus pradėjau mokytis vokiečių kalbos, kad turėčiau bent suvokimą“, – sako jis.

Nerijus nori, kad vaikams chemija būtų išties įdomi, tad jis su žmona sugalvojo projektą, kurio metu vaikai galėtų iš arti susipažinti su chemiko darbu. Šią idėją pavyko įgyvendinti ir mokykloje buvo atrinkti aštuoni motyvuočiausi vaikai, iš kurių per metus liko keturi. Su jais ištisus metus 4-5 valandas kiekvieną savaitę praleisdavo laboratorijoje tirdami kvepalus.

„Pirmoji mintis buvo supažindinti vaikus su darbu, kuris vyksta chemijos laboratorijose, kad parodytume vaikams, jog nereikia tik juodai kalti. Kas stebėjo mano pamokas, žino, kad aš nesu tas mokytojas, kuris viską skaito iš vadovėlio, – jis reikalingas tik namų darbų pasiskaitymui. Norėjau išeiti iš mokyklos ribų ir mokiniams parodyti, ką galima dirbti pasirinkus chemiko specialybę“, – pasakoja Nerijus.

Grupelėje atsiradus laisvų vietų, prie jos prisijungti panoro vienas dešimtokas. Norą dalyvauti pareiškė ir jis pats, ir jo mama. Kadangi berniukas mokėsi neblogai, Nerijus pasikalbėjęs su juo priėmė jį į tyrimo grupę.

„Per pirmąjį užsiėmimą aš jam parodžiau ką ir kur reikia pilti, kaip filtruoti, bet mačiau, kad kažkas negerai. Jis nenori. Jis įnikęs į savo užsiėmimus, rašo kažkam žinutes. Paklausiau jo, kas yra: čia juk ne mokykla ir jis pats norėjo čia ateiti, o dabar nieko neveikia.

Aš pasijaučiau, kaip mokykloje, pasakiau jam, kad jeigu ateina šiaip ar jį verčia eiti tėvai, tai jis gali neiti, nes čia reikia dirbti“, – pasakoja Nerijus ir priduria, kad buvo labai nustebęs, kai tas mokinys ir jo draugas, kuris visiškai nerodė susidomėjimo šia sritimi, pasirinko mokytis B lygio chemiją 11 klasėje.

Kelias valandas trukusi patyčių ataka

Dabar Nerijus mano, kad tai nebuvo atsitiktinumas. Jis spėja, kad berniukai taip pasielgė norėdami paerzinti mokytoją: „Jie rugsėjį atėjo į pamoką, nieko neveikė. Kažko paklausus atsako, kad nežino. Sakau, kam jūs pasirinkote mano pamoką, o jie tyli. Taip buvo nuo pat rugsėjo“.

Tiesa, chemijos mokytojas sako, kad dauguma mokyklos mokinių labai motyvuoti ir darbštūs, o patys mokytojai – savo srities žinovai.

„Yra keli mokiniai, kurie trukdo ne tik man. Mokytojai įvardina šiuos vaikus, kurie trikdo mūsų gimnazijos atmosferą, nes dauguma mokyklos mokinių yra motyvuoti, dirba stiprūs mokytojai. Bet tie mokiniai išbalansuoja ne tik mano pamokas, bet ir kitas. Nėra įrankių su jais kovoti, juos drausminti“, – apgailestauja jis.

Spalio 28 dienos vakarą Nerijaus ramybę sudrumstė į išmanųjį telefoną atėjęs pranešimas apie komentarus po jo įkeltu vaizdo įrašu. Jis turi sukūręs du kanalus „Youtube“ paltformoje: vienoje iš jų skelbė vaizdo įrašus apie šunų treniravimą, o kitame – vaizdo pamokos, kuriose patys mokiniai aiškina chemijos procesus.

„Jeigu kažkas kažką parašo mano „Youtube“ kanale, man iškart atsiunčia pranešimą. Jeigu to nebūtų ir man reikėtų užeiti, tai tikriausiai nebūčiau pastebėjęs iškart. Tuo metu lyg specialiai telefoną laikiau savo rankoje. Jis supypsėjo.

Iš pradžių komentarai liejosi tik po jo vaizdo įrašu, kuriame jis treniravo savo šunį. Vėliau jie persikėlė į kanalą, kuris skirtas gimnazijai, su vaizdo pamokomis apie chemiją anglų ir vokiečių kalbomis.

„Turėjome nufilmavę 8 pamokas, kurias naudojau pamokose. Patyčioms persimetus ant vaikų, turėjau šitą projektą uždaryti. Ten jau buvo baisu: vaikai buvo išvadinti lo***s, ryžais, durnais, de*****s. Viename vaizdo įrašę yra sesės dvynės. Po tuo įrašu buvo komentarai, „jeigu matei vieną nuogą, matei ir kitą“, „šitą p****iau, o kurią p****m tu?“. Aš toliau viską screenshotinau“, – sako jis.

Patyčios – ne nusikaltimas

Viskas tuo nesibaigė. Po 15 minučių Nerijus sulaukė kūno kultūros mokytojo skambučio apie tai, kad „Facebook“ yra sukurta anketa su jo vardu, pavarde ir nuotraukomis, o iš jos siuntinėjamos įvairios nederamos žinutės mokiniams ir mokytojams.

„Galvojau „man šakės. Viskas. Ką toliau daryti?“. Susiradau tą anketą, matau, kad paimta mano nuotrauka ir kita informacija, o drauguose yra mūsų mokyklos vienuoliktokių ir mokytojų. Parašiau žinutę, kad ištrintų anketą, nes naudoja mano duomenis. Man atrašė: „ne, tai jūs naudojate mano duomenis“.

Anketą pavyko užblokuoti. Viskas vyko nuo 21:30 iki pat vidurnakčio. Tada viskas aprimo. Paskui aš į savo „Facebook“ profilį gavau kažkokių virusinių žinučių, kuriose kažkokios moterys siūlė seksą. Viena vienuoliktokė parą laiko galvojo, kad prie jos priekabiauja mokytojas, nes ji gavo nederamo pobūdžio žinutę mano vardu. Kol aš nesužinojau to ir nepaaiškinau jai, kad buvo sukurta anketa mano vardu“, – pasakoja Nerijus.

Ankstų rytą visus turimus įrodymus jis išsiuntė į mokyklos administraciją. Jam buvo pasiūlyta nieko nelaukti ir kreiptis į policiją, be to, paskyrė nemokamą teisininką.

Nerijus pateikė pareiškimą elektroninėje Policijos paslaugų sistemoje, prisegė turėtas momentines ekrano nuotraukos. Vienoje iš jų buvo matyti ir moksleivio vardas bei dalis pavardės – tačiau to neužteko. Tyrimas nebuvo pradėtas, nes, pasak policijos pateiktų išvadų, tai yra vaikų nuomonė – ne nusikaltimas.

„Po to pastebėjau, kad man darant screenshotus vienas iš berniukų nespėjo pakeisti savo slapyvardžio: jis buvo pasivadinęs vardu ir pavardės trumpiniu. Gal po 5 sekundžių jis pakeitė jį į „BMWfanai“. Iškart supratau, kad tai tikriausiai daro keturi susėdę klasiokai: buvo rašoma iš keturių skirtingų anketų.

Žinoma, tą vardą įvardijau ir mokyklos administracijai, ir policijai, tačiau jie tuo nepatikėjo. Į mokyklą buvo atvykę ir mokinio tėvai, kurie pasipiktino, kad jų sūnus yra kažkuo kaltinamas. Nuo to laiko mokykla tiesiog atsiribojo“, – pasakoja Nerijus.

Mokytojai nuolat kenčia patyčias

Chemijos mokytojas nusprendė nepasiduoti ir nepalikti šio įvykio ramybėje. Dabar jis ieško teisininko, kuris padėtų parengti naują skundą .

„Čia ne ta situacija, kad nežinau, kas man automobilio padangas pradūrė, nors ir tokiu atveju, kai nėra jokių liudytojų ir įrodymų, pradedamas ikiteisminis procesas. O čia mokytojas ir mokiniai puolami. Man labai keista, kad tų vaikų tėvai, iš kurių buvo tyčiojamasi, tyli. Gal bijo? Aš nebetylėsiu, tikrai viską pasakysiu, šnekėsiu tol, kol pasieksiu savo“, – pasiryžęs jis.

Nerijus pasakoja, kad mokyklos bendruomenei buvo pranešta, kad mokytojas serga. Tai – ne melas, tačiau mokytojas įsitikinęs, kad bandoma nuslėpti tikrąją situaciją.

„Žinau, kad buvo šnekėta tik su mokytojais. Buvo pakviesti mokytojai ir jiems pasakė, kad buvo įsilaužtą į anketą ir visko prirašinėta. Jiems sakė, kad turi save saugoti ir jeigu kažką panašaus kels, turi uždėti filtrą, kad niekas nekomentuotų. Juos pamokė, kaip apsisaugoti nuo mokinių. Iki manęs atėjo žinios, kad buvo pasakyta, jog pats mokytojas Nerijus kaltas, nes neapsisaugojo“, – sako jis.

Vyras jau tvirtai nusprendęs, kad negrįš dėstyti į šią mokyklą, nes jis nebegalės stoti prieš mokinius ir apsimetęs, kad nieko nebuvo, pasakoti apie chemiją. Nerijus apgailestauja, kad mokytojai dažnai susiduria su patyčiomis ir emociniais susidorojimais, o dėl to dažniausiai būna atsakingi vos keli mokiniai.

„Sieksiu tiesos išaiškinimo, kad tie mokiniai būtų nubausti. Į mokyklą negrįšiu. Neturiu ten ko, nes jokio palaikymo iš vadovybės nėra. Jeigu aš dabar sustosiu – šakės kitiems mokytojams. Tikrai eisiu visur, kur mano kvies, nes aš tikrai turiu, ką pasakyti.

Mokytojai tyli – jei bijo. Dabar gaunu daug laiškų ir žinučių iš mokytojų, kurie yra iš kitų mokyklų, nes jie patiria patyčias. Dabar tie mokytojai laikosi manęs, jie skatina mane nepasiduoti, nes aš jaunas, darbą dar vėliau gal ir rasiu“, – sako jis.

Mokykla neturi prisiimti atsakomybės

tv3.lt portalas susisiekė su mokyklos, kurioje dirba Nerijus, direktore Jolita Andrijauskiene, tačiau mokytoja komentuoti situaciją atsisakė.

„Mes nutarėme, kad daugiau jokių komentarų jau nebeteiksime, nes vakar kalbėjome su kita žurnaliste ir viską pasakėme. Ir mes tikrai tikrai jokių komentarų nebeteiksime. <…> Toks yra mūsų bendruomenės sprendimas, tėvų tame tarpe taip pat“, – sakė ji.

Apie tai, kaip derėtų elgtis mokyklos vadovybei, atsidūrus tokioje situacijoje pasiteiravome ir Klaipėdos savivaldybės. Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigia, kad mokykla gali padėti tik tuo atveju, jeigu dėl mokinių patyčių bus pradėtas tyrimas. Kitu atveju mokykla neturi prisiimti atsakomybės – ji neatsakinga už mokinių elgesį ne pamokų metu.

„Mokykla iš tiesų rūpinasi savo mokiniais, jų elgesiu ir kultūra pamokų metu. Ką jie daro namuose, mokykla neatsako, arba, ką daro laisvalaikiu. Jeigu yra žinomi faktai, mokykla, be abejo, gali išsikviesti, pavyzdžiui, dabar gautų pranešimus, kad [įtarimai – aut. pastaba] pasitvirtino, vaiko gerovės komisiją, yra kitos priemonės.

Jeigu tyrimą atsisako atlikti teisėsaugos organai, aš nežinau, prokuratūra ar policija, kaip mokykla gali imtis kažkokių priemonių, kai viskas yra neaišku? Mokyklos kaltinti čia nereikėtų ir daryti iš jos atpirkimo ožio. Apie mokytoją mokykla atsiliepia gana teigiamai ir nemanau, kad dabar tas karas prasideda. Mokykla kalta. Tada mokykla kalta ir dėl to, kad kažkas kažkur susirgo ar paslydo gatvėje.

Aš nežinau, iš kur tas požiūris, kad už viską atsakinga mokykla. Tai klaidingas požiūris. Yra paskirstytos funkcijos, kas, už ką ir kiek. Jeigu jie pilnamečiai, patys atsako už savo neteisėtus veiksmus, o dabar parodyti, kad visi bejėgiai ir kaip gali elgtis nebaudžiami mokiniai, nėra teisinga. Mes esame teisinė valstybė, tad derėtų veikti teisinėmis priemonėmis, o ne kaltinimais“, – sako Klaipėdos švietimo skyriaus vedėja.

Susisiekėme ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jų komentaras:

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neseniai yra parengusi Reagavimo į patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje atmintinę ir dar kartą priminusi, ką kas turi daryti, jeigu mokykloje atsitinka smurtinis įvykis arba patyčių atvejis. Atmintinėje konkrečiai parodomi žingsniai, kokių veiksmų imtis, jeigu patyčias patiria mokytojas ar mokyklos darbuotojas.

Visų pirma, apie smurtinį elgesį nukentėjusysis turi pranešti mokyklos vadovams. Kitas žingsnis – mokyklos vadovas nedelsdamas turi išsiaiškinti įvykio priežastis, konkrečios situacijos aplinkybes, informuoti suinteresuotas puses. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai jis turi pranešti pedagoginei psichologinei tarnybai ir rekomenduoti smurtą patyrusiam mokyklos darbuotojui kreiptis psichologinės pagalbos.

Mokytojui psichologinę pagalbą turėtų suteikti ne mokykloje dirbantis psichologas, bet būtent savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialistas. Mokyklos vadovas taip pat turi numatyti, kokie konkretūs veiksmai ir priemonės mokykloje užtikrintų saugumą, kad situacija nesikartotų. Iš aprašytos situacijos nėra iki galo aišku, kaip veikė mokyklos vadovas ar mokyklos vaiko gerovės komisija, ar šioje situacijoje pakako operatyvumo ir priemonių”.

www.tv3.lt